Užadyk debesėlį

Debesėlis praplyšo
Ir pabiro lietus.
Mestas žodis sugrįžo-
Toks aštrus, toks skaudus.

Jei ramybės norėjai,
Kam elgeisi taip, kam?
Su savim susiriejai
Ir, ko gero, ilgam.

Tu išmesk vieną sykį
Akmenuotus žodžius.
Juk širdis tavo tiki:
Purvo balos išdžius.

O purvynui išdžiūvus
Vien gerumą barstyk.
Piktas žodis bus žuvęs,
Gėrio sėklos ims dygt.

Užadyk debesėlį
Voro siūlu plonu.
Bus ramu tavo sieloj,
Ir ramu, ir darnu.