Lyg randas verias verandos
durys – be garso (šaltasis
motyvas), būtis iš lauko
pakeičia naminę nebūtį –
ir atvirkščiai – taip kvėpouoja
toji ketursienė žaizda,
pilnaties štampas lange ir
krėsle kažkas susmukęs
miega kaip laikas.
O va mums pasakojo Ričardas Šileika, kad reiktų vengti vartoti tokius žodžius kaip "laikas", "gyvenimas". Ir juo labiau pabaigoje.
Tik aš taip ir nesupratau kodėl...Arba neišgirdau (užsisvajojau matyt). (raustu).