tiek to.

mano svajonės kažkur pradingo
jos nutekėjo raitytais vamzdžiais
nuo spigaus vėjo perpus sulinko
bandžiau ištiesint, bet viskas bergždžiai
bandžiau pateisint, bet nieks neklausė
reta ugninga gėlė nuvyto
balionas sprogo, šypsomės blausiai
dar ilgą kelią nueit mums liko
o kam mum eiti, jeigu mus velka
mus srovės neša į patį kraštą
gyvensiu bukai, lyg būčiau malka
kuri nežino, kad ugny karšta