Kodėl?

... Akimirką, kai sustojo laikas
Ir tavo akyje blykstelėjo žaibas,
Iš audros pabėgo ašara.
Nušoko nuo tavo skruosto
Paskui save kviesdama kitas,
Nieko nesuprantančias aveles.

Vienoje iš jų atsispindėjo veidas
Veidas, kuris tau reiškė viską -
Draugą, priešą o gal net ir pačią TAVE.
O to veido akys suprato per vėlai -
Juk viskas jau paskendo audroje.

--

Tarsi perlai kabo spinduliai,
Žolė kedenama vėjo kyla aukštyn,
Aplink mane erdvė kur slepiasi žiogai.

Varteliai, senatvės pakirstais sąnariais,
Takelis, apsnigtas pienių pūkais,
Akmuo, stovintis... taip nekaltai.

O mes susitinkam vėl...


„Gedi šeima ir draugai“.


Norėčiau paklaust kodėl...


Deja, šešios pėdos - ne tiek ir mažai....