Tai ką man dabar daryt, jeu tas kritiko vardas duotas? O teme tai man tikrai ne banali Toks gražus kreipinys- Mielasis. tai aš dabar už tą mielajį (jo ir savo vardu) įvertinsiu penkiais balais :)
Kai kam meilė tik pasid...(o tai nebanalu) Tyri švelnūs jausmai čia rašyko "protuoliams" kelia alergiją, bet Tu, mieloji Svyruokliuk, rašyk. Tu gražiai rašai ir tegul mane nors ir akmenimis ar arkliašūdžiais apmėto:):):) Gyvuok, mieloji, ir rašyk širdimi. Sėkmės
Meilė yra gerai. O dar pavasaris džiugina.
Kūrinį galima pavadinti kiek ironišku. Ir vis dėlto toks įspūdis, kad eilėraštis daugiau gynybinės pozicijos t.y. turinys kupinas atsimušinėjimų ir pasiaiškinimų, kodėl rašoma amžina tema, bet banaliai. Na, dar paminėtas jausmas, tačiau viskas labiau lyg iš šalies, tarytum labiau skiriama dėmesio įprastų dalykų užglaistymui, o toji širdies šventė tampa antraplanė.
Tikrieji ketinimai, be abejo, geriausiai žinomi pačiai autorei, bet, mano kuklia nuomone, galima buvo paieškoti kažko netikėtesnio, įdomesnio, kitokio. Ironizuoti originaliau.
Labiausiai vykusi, ko gero, antroji strofa, kurioje nėra tų anti-banalybės skydų. :)
Apskritai, kūrinys skambus, sklandus.