su fanfarom fakelais
ar tiesiog
žibučių puokšte
miške šlapia skint
ir neturiu botų
teks nusipirkti pas
kokią bobutę turguj
už menką skatiką
jai priedas prie pensijos
man piniginė lengvesnė
nešiotis.
Išeisiu į lauką žvalgysiuos
užsidėjus akinius ar jau
ateina pavasaris o gal
atvažiuoja baltu ilgu
mersedesu išpuoštu rožėm
lelijom ir aukso žiedais
ne žibučių.
Pasibarstysiu galvą pelenais
kokio nors kremuoto filosofo
gal pareis protelis namo
kurį dar rudenį išleidau
po pasaulį pasivaikščiot
savęs parodyt į kitus pažiūrėt
juk žiemą man proto nereikia
sėdžiu ant šiltos krosnies apsiavus
močiutės prieš šimtą metų megztom
kojinėm kurias radau
senoj kraičio skrynioj
vis dar geros tik
kulnas prairęs
prakiuręs kaip dangus
lietingą rudenį.
Ateis pavasaris į mūsų
širdis namus sodybas
ir valdovų rūmus
pažiūrės į pasaulį
viskas prasidės iš naujo
ir keisis rūbas margo svieto
visi dainuos kaip
ant Parnaso kalno
vardan Tos...