Jau greit

Jau išsilaisvinus iš įšalo ir ledo,
sočiai pagirdyta ištirpusiu sniegu,
lėtai juoda žemelė žalsvą rūbą dedas,
paglostyta saulelės spindulių šiltų.

Beržų kamienais vėl tekės gyvybės syvai,
su paukščiais grįžtančiais grįš siela į namus
ir lyg prieš šventę vėl sukrus visi kas gyvas,
ore tvyros laukimo jausmas nekantrus.

Jau greit, tarytum nekalta jauna mergaitė,
džiugiai ji puošis sodų nuometu baltu,
nuo meilės mylimam pavasariui apsvaigus
dar kartą pasipuoš ji nuotakos rūbu.