Pabučiuok ir pasakutini kart ištark, kad myli.
Bet atgal keliu kuriuo i mano širdi atejai....
Nesigrežk atgal, išeik nebyliai,
Juk žinai kaip skauda man, juk palikai.
Apsimesk, kad nieko net nebuvo.
Apsimesk, kad viska pamiršai....
Nes gyvenime dažnai taip buna,
Kad šiandien dar myli, o rytoi jau netekai...
Na ritmiškai gerai praskambėjo kaip daina, bet viduj nieko nepaliko, na tiesiog visai nieko, tuščia, nes milijonus kartų tais pačiais žodžiais yra girdėta - palikai, nemyli, myli, išėjai, parėjai, pamiršai, netekai, sutikai, blia blia blia. Oi, ne tik, kad negaila, priešingai - ir gerai, kad taip atsitiko, taip tau ir reikia, aišku, atsiprašau, tiesiog sąžiningai persakiau pirmą atėjusią į galvą mintį.
Bet rimuojasi viskas gražiai, rašyk apie ką nors kita.