Gaila

O gražumas šio ryto - kaip niekad,
Patikėti pati negalėčiau.
Nemainyčiau to visko į nieką,
Net į tuščiąją Laisvės alėją.

Vos pabudus nustebino vyras:
Gėlės, bučkis, kavutė į lovą.
Elgesys nuo kasdienio taip skirias,
Lyg meilužis ar koks sugulovas.

Nei valau šiandien aš anei verdu,
Lovą kloją jis, kambarį šluoja.
Prisiminęs mažybinį vardą
Vos ant rankų manęs nenešioja.

O įjungus „Rašykų“ svetainę
Validolio pagalbos prašiausi:
Vakarykštį eilėraštį-dainą
Patarimais užvertę gražiausiais.

Nieks eiliuko kuolais nevanojo,
Be intrigų, be „š... „, „tuščia“, „kvaila“.
Pasitryniau akis: gal sapnuoju?
Tai balandžio pirmoji! O gaila.