pro kiaurą cinamono krautuvės stogą

čia - kaip pirštuose minkomas vaškas.

čia kur durų nėra,
kur kampe
drybso mėlynas katinas
ir jo tunkantis sapnas.
kur lipnus, karamelinis kvapas
mes tyla kartais padengiam stalą.

dievaži
ten pro trupančias čerpes
pypkės dūmuose klaidžioja debesys
juos užkloję sparnais tirpdo paukščiai
lyg bijodami aukščio
jie leidžias ir ardo siūles.
--šitaip lyja.

ir liejas, ir liejas, ir liejas,
arbata į žodžius
kur su plunksna vedžiojau aliejais
kur taip viskas skylėta
kur vaniliniu cukrum
apsiniaukęs dangus.

ir kai viskas nurimsta;
net ant kilimo krentančios rasos,
basos kojos ir šypsenos basos,
cinamono krautuvės lange
šiltai murkia naktis.