Kai išsiskleis aguonos tavo skruostuos,
Kutens lyg smilgos kūną iš vidaus,
Tu žengsi patyliukais ir galvosi..
Ko siela šėlsta, keistas tu žmogau.
Dėžutėj pasilikęs trupinėlį džiaugsmo,
Supinsi išsidraikiusias mintis,
Ir liks tik viena ką iš naujo,
Vis prisiminsi dieną ir kasryt..
Tą pirmą bučinį taip saldų,
Sušildžiusį net pirštų galiukus,
Jau nebebus kitų pirmųjų kartų,
Nes jis vienintelis tau skirtas vieną syk..


Lengva_tyla








