Šiukšlės

Sutikau kieme Danguolę -
Nešėme abi šiukšles.
Tvarkėme namus mes uoliai
Šįryt valandas kelias.

Tempia maišą pilnutėlį
Mano draugė klupdama.
- Apsitvarkėm truputėlį,
Na, ir išmetam kai ką:

Tris suknias - nebemadingos,
Laistyt pamirštas gėles,
Puodą - dangtis jo pradingo,
Gal kada ir atsiras?

Knygų ryšulį didžiausią -
Niekas neskaitys - kur dėti?
Meškiną, tą nulėpausį -
Pirko prieš savaitę tėtė.

Vos išvydus jį Danguolė
Liepė pirkt, ir kuo greičiau.
Tėtis: „Ne! „ - tai verkti puolė,
Gavo žaislą pagaliau.

O dabar - jau nusibodo:
- Vietą užima tiktai.
Barbės namui reikia ploto -
Tam didžiuliam, juk žinai.

Pukši, stena mano draugė,
Sunkų maišą keldama.
- Ei, padėk man! Ko tu lauki?
Nestovėki kaip dama!

Šlumšt! Konteinerin įkrito
Maišas, prikimštas kietai.
- Tai iki! Ligi ryt ryto!
Bėgu - namuose svečiai!

Ir Danguolė nušlepsėjo,
Mostelėjus man ranka.
Aš taip pat šiukšles įdėjau
Ir galvoju rausdama:

“Kad tik nieks nepamatytų -
Gėda knistis po šiukšles“.
Capt knygelę vieną, kitą -
Išmetė beveik naujas!

Apsižvalgius lyg vagilė
Jas kišuosi po striuke.
Mamai pasakysiu tyliai - 
Tik į ausį - vakare...