Aš norėčiau, kad mane mylėtų taip, kad jeigu reikėtų gyventi rojuje ar pragare su manimi.. Jis pasirinktų pragarą..
Norėčiau, kad mylėtų taip, kad kai aš kalbu nesamones jis nesijuoktų, o klausytųsi.. Ir pats pasakotų visas nesamones, kurios į galvą ateina t.y. pasitikėtų manimi.
Norėtųsi, kad abu gulėtumėm saulėtą dieną ir žiūrėtumėm į debesų formas.. Ir matytumėm tą patį..
Norėčiau, kad ne į akis žiūrėtų, o į bendrą kelią.. Į tą pačią linkmę..
Būtų gerai, kad nepamirštų pirmos dienos, kai man ištarė labas..
Būtų gera, kad jis žinotų, kad brangesnių neturiu.. Ir, kad aš jam esu brangiausia...