Negatyvas

Seniai seniai, kai abu buvome liauni paaugliai. Pameni tą vakarą, kai sėdėjom medyje, bučiavomės ir nusprendėm visą naktį negrįžt namo? Ar pameni kokia tyli ir šilta buvo naktis? Prisimeni kaip aušo? Aš tave pažadinau, pakėlei galvą nuo mano kelių, iš už pušų šakelių prasiskverbė aštri saulės šviesa ir mus apakino.
Grįžęs tada, radau namus kitokius, kiemas buvo mažesnis ir pilkesnis, sodo obelys buvo sulinkę ir suraizgę šakas palei žemę, tėvų veiduose matėsi raukšlės, jų balsai atrodė duslesni. Užlipęs į antrą aukštą iš spintos išsitraukiau seną tėvo švarką, užsidėjau jį ir išėjau į vakarus.
Niekad nesužinojau ką tu radai tą rytą grįžusi namo, daugiau nesusitikom, bet beveik neabejoju, kad mūsų keliai mažai skyrėsi. Beveik neabejoju, kad ta moteris su dalykiniu švarkeliu, kuri kiekvieną vakarą grįžta į mano namus, ir esi tu.

***

Ar pameni? Mažą lapelį įdėjom į žaisliuką nuo kalėdinės eglutės. Šiandien jis sudužo ir aš viską prisiminiau.