******Į*****7************

O kaip norėčiau pult į glėgy
Sutemoms tavų akių,
Kol mano pėdsakas dar
Neištirpo su pirmu rudens sniegu.

Kol debesys dumais baluos ir
Neš per saulę savo raudą,
Pieš putinas baltus pūkus,
Kaip savo mylimus vaikus-

Plunksnas krentančias iš žemės,
Nes dangus jau per žemai
Mirštančiam rasos lašeliui.

Kuriame sutilpo tavo bąlantys sapnai,
Už blakstienų šilko pasislėpę,
Kos išvys sidabro skėtį.