Kas gi toji negalia?

Skiriu savo mylimiems mokiniams

Kas gi toji negalia?
Išsiaiškint reikia.
Atsisėski tu šalia,
Pakalbėkim, vaike.

Jeigu aklos tavo akys -
Truputį nepatogu:
Tik klausaisi, kas ką sako,
Nematai draugų veidų.

Knygeles skaitai tu pirštais,
O gyvenimą - širdim.
Nuo aklumo nieks nemiršta!
Taip kad, vaike, tu nurimk.

Jei pasaulis tavo tyli,
Šykšti muzikos, garsų,
Lūpos juda, bet nebylios -
Taip, nelinksma, sutinku.

Akys - rodo, rankos - kalba.
Tau širdis išgirst padės.
Tad aukščiau pakelki galvą -
Nematau, ko čia liūdėt!

Gal sunku judėt tau, kojos
Trukdo žaist, bėgiot ir siaust.
Kartais, kai graudu - galvoji:
“Tai tragedija žmogaus“.

Taip manyt tikrai nereikia -
Tiek čionai ir tos bėdos!
Kojos tiktai eina, vaike,
Ant sparnų širdis nešios.

Jei esi protingas, sveikas
Ir gražus, bet be širdies -
Tai tikra nelaimė, vaike,
Negalią turi, išties.

Niekas tau padėt negali:
Kojos, rankos, akys, ausys -
Širdžiai jos neturi galios.
Tegaliu tave užjausti...