Saulė ridinėjasi žeme, spinduliuoja sušalęs sniegas. Lietuva - sušąlusi, viedai su kaukėmis - niūriomis.
Šypsausi, abitas sukasi aplink kojas, juokiasi iš mano noro peršokti Jonų gatvės balas.
Brangioji, čia Tau ne Roma - ausyse skamba Sesės žodžiai.
Tu teisi, čia Vilnius, po daugelio metų....
Roma, su šiukšlių krūvomis, ką tos šiukšlės? Širdį sušildo Itališkos šypsenos.
Juokiuosi iš savęs, gavėnia, o aš einu su vaikais kalbėti apie Kristų, kažin ar jie supras mano darkytą Lietuvių kalbą, mintyse Kristus, du tūkstančius metų gyvas, tai ką reiškia mano darkyta kalba?
Nigerijoje, ar Australijoje susikalbu - maldoje.
Taip viskas paprasta, sugebėk priglausti, sušildyti sužvarbusią sielą, duoti lašelį gerumo, deja pats turi spinduliuoti. Ką reiškia balos ar mano šlapias abitas?
Kaip norėčiau šypsenų, deja, teisi tu Sese, čia Lietuva. Šypsausi, reakcija aplinkinių - sulaukiau šypsenos, širdyje ramu, tartum būčiau sergantį išgydžiusi, o gal būdama Agapės vaišėse, kada visi dalijamės gerumu prie atsineštinių vaišių stalo, širdyse - gerumas.
Gera man su tavimi Lietuva, nors šalta, ledinė, kalba mano ne ta, bet kam jos ir reikia, šypsokis saulele, giedrėkite sielos, bus ir gitaros skambesio, bus dainų ir giesmių, sušils veidai, žais šypsenos, o kartu ir aš su Jumis......