Orgazmas

Pradėsime nuo pirštų
kojų
švelniai ir lėtai aukštyn
liežuvis glostys tavo čiurną
o delnai blauzdas, kolonas rūmų.
Tu abejingai gersi vyną ir kandiklį čiulpsi,
iš debesų tabako aukščio
žvelgsi, ar užteks drąsos man kilti
lobio.

Kopsiu.
Net jei už kojų temps žemyn velniai
pavydūs
kur tavo žvilgsnio nudurti
žemyn į pragarą dardėjo.
Net jei davatkos laumės
suks ratus
ir pelkėmis grasins
aš eisiu ten,
kur nori tu,
kur šnibždesiu,
kur lūpomis,
kur bučiniais
galiu
išlaisvinti tave nuo ledo apkaustų,
kurie nukris it lavina
ir taurė duš
ir debesys išsisklaidys,
o tavo akys lis
šiltu lietum ant mano kaklo,
aš tavo šilumoj nuskęsiu,
o ištirpsi tu
ir nebebus
nei tavo baimės
nei mano šalčio
nei kito karto

Tik leisk ir aš pradėt galiu.