Atsivėrimai. Žydėjimas. Jurginai (juodraštis)

Suokia naktimis jurgut jurgut – sodinimo metas:
Žemė prasiveria ir slepia į bulves panašias šaknis.
Laukia pavasaris sprogstant sausų belapių stiebų:
Mezgas gumbeliai, laukia eilės, savo meto žydėti.
Margaspalvės galvos žiūri pro tvoros plyšius
Į keliu vaikštinėjančius didelius ir mažus.
Žiedai nulydi karvių bandas ir avelių pulką.
Pavydu stingsta širdys ir subręsta lenktynės:
Kieno darželyje priaugs daugiau puikesnių
Įvairiaspalvių galvų – bulviakasį šauks, ant vagų
Susodins moteris su margaspalvėm skarelėm?
Susilieja jurginai su skarelių spalvom – neatskirsi,
Kurie marguoja lauko pakrašty ar daržely kvėpteli
Atilsio susėdę ant suolų po darbo alsaus atsileisti.
Gražios purios jurginų galvos: pasklis gausa.
Nulyja skalsiai, lašai svarina žemyn atgijusią sodrą,
Tarsi krištolas saulės šypsnys margaspalvėj galvoj.
Užgęsta šalnoj paskutinė žydėjimo gyvastis:
Pabyra lapelių maži kaspinėliai iš vasaros kasų:
Slepiasi sunkios šaknys nuo rūstybės žiemos.
Nyksta tie vaizdiniai iš mūsų spalvingo peizažo.

2009