Supernova

Nusilenkęs dorybei toli nenueisi.
Ims spaudyt į veidą pikti vanagai.
Nereikia pasauliui tavo meilės ir vargo,
Nelauk, kol dangus tau už tai sumokės.

Taksistas mašinoj pasakė man tiesiai:
Mergait, jei turi ką parodyt, pirmyn!
Mat skundžiausi jam kaip nevykus pirmokė,
Kaip varžo visuomenės gniaužtai kasdien.

Aš terbą raudoną deduos ant peties,
Sijonas žemiau kelių retai tenuslysta,
Dažausi. Gražu man. O mamai pražilsta plaukai:
-Nustok taip daryt, nelaiminga artiste!

Artistė? Tai cirke vieta.
Tarp liūtų ir tigrų tupėt.
Sakau jum, man šimtą kartų geriau,
Su gyvuliais pakalbėt.

Ateisit ir jūs vieną dieną manęs pažiūrėt.
Palikę šimtinę kasoj.
Sakys: naujas numeris, to dar nebuvo
Sužibo žvaigždė Lietuvoj.

Žvaigždė, ar skeveldra, o gal meteoras,
Nereikia kapstytis giliai,
Jei norit išvyst keistą žmogų,
Ateikit manęs pažiūrėt.

“Laimingas žmogus“, skelbia cirko afišos,
Ir lekiat jūs „čiūdo“ žiūrėt.
Na, kur tai matyta, laimingas žmogus?
Negalit, matau, patikėt.

Nereikia, gana to sarkazmo,
Baigiu jau, gali atsikvėpt.
Tik kaltink save, mano mielas kenkėjau,
Kad supernovos nepajėgei tu pastebėt.


*Supernova - naujai danguje įsižiebusi žvaigždė, dangaus kūnas.


p. s. Skirta - tikrai ne konkrečiam asmeniui, o ypač ne tam, kuris šią akimirką jaučiasi kaltas.;-)