Pavasario stebuklai

Pavasaris atėjo
Pražydo pirma gėlė sode
Ir malonus kvapas nuo vėjo
Įsipainiojo mano plaukuose.
Ryte pažadina ne šaltis,
O saulės spinduliai šilti.
Ir šaukia „Kelkis, kelkis,
Juk pramiegoti šventės negali!“
Ir iš tikrųjų, šventė tai linksma.
Šviesiau vis daros, su kiekviena diena.
Nors kartais lyja
Ir būna nesmagu,
Bet vėl gamta atgyja
Visur tiek kupina jėgų!
Miške čiurlena upeliukas
Ir dūzgia bitės tarp gėlių,
O pievoj kiškis mažučiukas
Jis užsiėmęs ieško
Saldžiųjų dobilų.