2009 03 18
Tu vis klausi ir klausi
Kiek gi mums liko? Negalėjo likt...
Neegzistuoja žodis mes. Tik tu ir aš,
Nors rodosi iš šalies žvelgiant esam panašūs,
Bet tos smulkios priešybės užuot jungusios skiria.
Neklausk! Šį karta klausiu aš.
Tiesa ne to ar vis jauti mane...
Kaip su sniegu?
Nukasei,
Mieloji?
Na
Žinoma
Naktimis delčią
Iš skutelių klijuoji,
O man jau rasti laiko negali?
Nukasiu sniegą pats, bet nepamiršk,
Kai gėlės skleisis nebelauk gvazdikų...
Parėjęs sukuždėsiu bitės irgi Nori,
Tai ko norėjau aš... po sniego. Užkaitus tu
Tokia egzotiška atrodai. Pavėlavai, ištirpo
baltos rožės.


žiūrintis dangun











