Ar dar ilgai tikėsiu – nežinia,
Juk vis nesuprantu: ar tai šiandien vertybė,
O gal seniena, pajuoka?
Į trečią tūkstantmetį įžengė vaikai,
Kurie, dar daug nematę, nesupratę,
Pasaulį varsto nebe žvilgsniais, o darbais.
Užgiedok šiandien jaunystes gaidą,
Galbūt jau paskutinę,
Nes šiam beprotiškai klaidžiam pasauly,
Tu nežinai kas bus rytoj.