Pamazgom varvėjo
Šaltas sniegas,
Nuo tavo plaukų.
Kas apnešė juos,
O gal nuo vėjo?
Sakai - nežinai,
Tokius ir tie turėjo.
O aš mačiau tai tavo,
Gražiausios mintys
Blusom iššokinėjo.
Oi, pabudau,
Nepyki, atsiprašau
Nieko aš nebematau.
Ėjo praėjo.
Turbūt tiktai nuo vėjo.