Gražiai skamba, kaip tu visada moki surimuoti, bet... šlapia viltis??? Nu gal, gal, bet labai jau naujoviška. Šlapia višta - taip, tokią metaforą žinau, o apie viltį, tai čia jau man labai, labai modernu.
Toliau - stato šiltnamį, čia jau neblogai, na, niekas nešildo, tai stato būstą. Gerai, čia toks prasmingas užsiėmimas. Bet, ko jie nepasikelia? Juos nušauna todėl jie nugriūna ir nepasikelia? Ar pirma jie nugriūna, nepasikelia, o tada juos kaip nuvarytus arklius nušauna? Bet kodėl, kam jie trukdė, statė sau ir gerai? Gal statė ant kažkieno privačios žemės?
Daug neaiškumų, bet šiaip skamba gražiai, jei nesuprastum lietuviškai, tai atrodytų labai fainas eilėraštis.