Maniau, kad pabaigoje vistiek išgirsiu, kas tai per žodis, bet, ačiū jums, kad neišgirdau. Vien dėl to - eilėraštis išliko malonus, dainingas, jausmingas.
nu negalima nei pykt nei kritikuot, tokios eiles tautai reikalingos. juk negalim buti vien individualistai, esam bendruomenes dalis. pagarba eiliu kurejui !
Sprangi duona... Paskutine eilute kaip tik nuostabiai tinka. Laisve iskovota Krauju. I tai ieina mylimosios ir mylimieji,namai,seimos ir visa kita kas buvo paaukota tevynei. O ginti buvo nuo ko.
Maironis :)
pabaiga kiek niūriai nuskamba, palyginus su viso kūrinio šviesa ir pakilia nuotaika. galbūt tą kraują reikėjo kitur įpint arba dar stulpelį parašyt. o gal ir gerai, kad tas saldumas praskiedžiamas pabaigoje :)