Tai eilėraštukas apie pakantumą
----------------------------------------------------------------
Aš vakar vėl mačiau tą baltą varną
O buvo ji vieną kaip ir ankščiau
Ją varė, ujo ir snapais akėjo
Tos juodos varnos, purvinos
Kaip kartais būnam męs
Aš vienas sau mąsčiau
Kaip mums dar kartais stinga pakantumo
Žmonėms būdu, dvasia į mus nepanašiems
Jie gražesni už mus, sakau
Tarp varnų būna taip
O kaipgi būna tarp žmonių?
Juk negeriau?
Susimasčiau.