Gyvenai paprastą savo gyvenimą, Nerūpėjo tau aukštybėse dievai, Ir vieną dieną įsiveržė dieviškumo Sutanos ir parodė kas tavo gyvenime Yra pragaras
Pried.: Kovos šauksmo niekas negirdėjo, nieks tau Padėt nenorėjo, kai ant laužo degei už tuos kuriais Netikėjai
Pragaro liepsnom viduramžių Menininkai tau grasino, kryžių Ant kaklo užkabino ir nuodėmęs Savas susimokėti liepė, nes Dievas nusisuks ir degsi Nesibaigiančioj ugny
Pried.: Niekuo tikėt tu nenorėjai, už savo laisvę Kovojai ir nuplovei žemę kraujų už tuos, kuriems Nereikėjo dieviškumo ribų
Skaistykloje sielos klykia, Dantės Botagai pragare skaudžiai Suduoda už paskutinį eretiką- Tave
Dar sykelį atėjau. Bet už vis geriausia vieta yra "Ir vieną dieną įsiveržė dieviškumo Sutanos "
jei būčiau vaikas, labai bijočiau... Tikrai, toks juodas tamsus vaizdinys, sutanos, iš po kurių nieko nesimato tik tamsios juodos kiaurymės vietoj veidų... Tu turi talentą. Sakyčiau, turi jį plėtoti. Mes juk palaikome :-)*
Super. Tiesiog kaip botago čaižymas kiekviena eilutė. Ir tie religijos motyvai, ir ta nuotaika...nebežinau, ar tas tamsos jausmas buvo paminėtas kūrinyje, ar tai suteikė vaizduotė beskaitant? Tamsu, bet labai įdomu, ir tikra, ir kraupu, bet labai gerai.