Nelysk man po oda
Rupūžiau, gyvate
Nuleisk savo grėblį
Velniai tave matė.
Noriu būti nepaprasta
Mergaitė aš neprasta
Su oda nepažeista.
Dabar juk mada-
Auliniai batai,
kailine kepurė
Žieminiai stringai
Ir bamba nuoga.
Aš kaip gėlė
Su kuokelėm, piestelėm
Nei vešli, nei kūda
Svajoju tapt Barakuda.


Šioks Toks









