Pradžia. Krentant į Žemę

Myniau basom kojom stiklą.
Kraujas degė. Tu ugninė,
Ugninė mergaitė. Tu liepsnojai,
Nešei man šakelę alyvos. Pražydo.

Lijo, gal snigo žiedais.
Degei ir virinai kraują -
Kad aš nebetekčiau jėgų,
Kad Tu neišlyditum saulės.
Stiklas įskilo.

Kad suktųsi žiedlapiai vėjy
Greičiau ir greičiau, vis greičiau;
Po kojomis pagrindas skilo -
Kritau ir kritau - vis žemyn - ligi šičia -