Gražu..bet jau ritmika ritmika.....ojojoi...čia taip būna kai labai anglų gramatikos taisyklių laikaisi:) paklausyk pačių anglų gabalų, ar daug ten labai taisyklingų dainelių yr? vot. o šiaip tai būtų dėkui jei dar ir rastas klaidas nurodytum:) o netik drėbtum neigiamą nuomonę...jou.
Labai Labai...
priverchia ta raumeneli po kairiais shonkauliais trankytis stipriau.. labai artima, labai sava..
kurinys stiprus silpnumu ir nerealiai realistishkas..
respect
Na, dabar imu suprasti viską kiek kitaip. Patarčiau rašyti gimtąja kalba. Jeigu ji rusų, ji iš tikrųjų labai graži. Rašant poeziją mintį reikia sukoncentruoti, o ne plepėti.
Mėgstu rusų poetus, daug jų mokų atmintinai. Su pasididžiavimu galiu pasakyti, kad man dėl rusų kalbos mokytojo labai pasisekė. Tai buvo šviesaus atminimo N. N. Černajus – popas, aktorius, pedagogas. Ta pavardė Jums, aišku, nieko nesako.
Lietuvių kalbos žodžiai ilgi, sudėtingas jų tarpusavio derinimas. Nepamirštant, kad čia yra dainos žodžiai, lietuviškas tokio kūrinėlio variantas, manau, turėtų būti oratorija mažiausiai, dėl viršuje išvardintų priežasčių. Paprasčiausiai, man tai nėra priimtina... O dėl vaikystės, užaugau praktiškai rusiškoje aplinkoje, tačiau rusų kalbos nemoku iki šiol. Anglų kalba atėjo dar ikimokykliniame amžiuje. Iš dalies galima sutikti su tuo terminu, iš dalies - ne. Lyg ir viskas priklauso nuo aplinkybių...
Nemanau, kad reikšti mintis ne gimtąja kalba yra lengviau nei gimtąja. Ar ką nors girdėjote apie „motinos kalbą“ (mother tongue) kaip terminą, vartojamą pasaulio kalbininkų. Tai ką gavai vaikystėje ir jaunystėje iš gimtosios kalbos, yra tolesnis pagrindas mokytis kitų kalbų. O rašymas kitomis kalbomis yra paikas savęs demonstravimas arba didybės manija.
Argi jau lietuviai pradės rašyti angliškai ir reikės juos kaip užsieniečius versti į lietuvių kalbą? Tokį elgesį suprantu kaip primityvų ėjimą į Europą ir pasaulį.