Šaltais šaltais žiemos vakarais,
Kai nešvarios balos tampa ledais -
Kertu dvimetę uogienę ir dar medaus!
Įkrėtė bitės mažam šio gėrio saldaus.
Nes - vasarom - šiltais paryčiais,
Klajojom mudu žalių dramblių laukais.
Neblogą žinau slėptuvę -- ar vėl mataus?
Kyšteli galva drambliuko gabalėlyje dangaus.
Ir vaišino bitės puikiais ledais -
Pagardintais dulkėm aukso - gardžiai gardžiai...
O žali laukai ir vėl su vasara atplauks...
Tad, drambliuk Tu mielas, - lyžtelk vasaros medaus.