Pašaipiai

Vaiskioj tyloj pavasariu prakvipęs
    Sustojau pažiūrėti ką dar turiu
    Kišenės tuščios – nieko nebeliko
    Po šalčio ir žiemos baltos pūgų

    O žiemą toks turtingas tavo grožiu
    Ilgų naktų, atodūsių aistrių
    Ir toks laimingas visą speigų gruodį
    Nuo tų rytinių meilės bučinių

    Dabar einu per tirpstantį arimą
    Tik tuščiai šypsosi pavasariu gamta
    Jau  paukščiai nuo dainų skardžių  pakimę
    Bet  toks betikslis tas ėjimas pas tave....