Geležiniai dūžiai,
Skambantys delne,
Pažymėjo kelią,
Nupaišė danguje
Mūsų dalią.
Kojomis įklimpę
Mokslo žiniose,
Mes lėtai kankinsimės
Vardan ateities
Vardan geresnes kloties...
Kaip rudeniai paukščiai naktyje
Sutingę mes laike.
Ugnis širdy rusena,
Visus iš miego kelia.
Papilkėjusiose akyse ašara tyra
Praneša, kad visur bus pabaiga,
Kad bus tamsa ir bus tiesa
Į priekį ves tik vilties galia.