Nuodeguliais virtusios supuoklės
skęsta rytmetinio rūko klode,
Liūdna aimana linguoja
laibi viržių laukai.
Bėgioja skruzdės ant boružių
sustingusių kūnų,
Pavirtusių grafitinėmis
skulptūrėlėmis.
Begyvės aplinkos išpardavimas,
visuotinė labdara,
Išblyškusi diena linguoja mus
savo globėjiškam lopšy.
Atbėk, pavasarėli,
vai lingu lingu li,
Atskuosk su sodo grėbliuku rankoj,
vai šiuru šiuru ri.
Išlipk iš raidžių šulinio išmintingo
ir tokio sudėtingo,
Įkvėpki drąsiai laisvės oro
pritvinkusio.
Brangioji, basom pėdutėm per pelenais
nubarstytus slėnius
Minki naujus gyvenimo kelius...
Minki...