Žaidimų poligonas

Nuo spalio iki kovo bokštų -
Tik valanda. Didžios vienatvės.
Į simbolius vienybės smigo peiliai -
Ir krištolą sudaužė,
Ir naktis nuspalvono sovietine spalva.

Serbentų šakos linko klojamos pusnim.
Kapstėm mažais kastuvėliais drėgną sniegą,
Statėm neįveikiamas pilis;
Taiklią ranką tais laikais turėjau -
Į mergaites šaudžiau kaip per karą -
Nesitaikydamas ir neklausdamas, už ką.
Juk ir ji galėjo būti žydė!

Ir serbentų šakos nerūpėjo -
Žiemą krūmai neteikia naudos.
Kopėčiom trim aukštais palypėjau
Ir praaugau pienburnius draugus -
Jie išliko tik žaidimų poligone.