Ko mėnesėlis liūdnas

Mėnesėlis užu lango
Žmones miegančius aplanko.
Ne tik žmones, bet kiekvieną
Mato ir išgirsta mėnuo...

Gerą, piktą, netgi žiaurų -
Permato visus jis kiaurai.
Tam, kieno širdis - ne ledas,
Jis apsako, kas kur dedas.

Kai miegelį saldų neš,
Tu paklauski jo, kaip aš:
- Ko toks liūdnas, mėnesėli?
Kas gi širdį tau sugėlė?

- Naktį, kai vaikučiai miega
Pataluos baltuos lyg sniegas,
Apkamšyti rūpestingai,
Daug keistybių atsitinka...

Patikėkite, jei galit -
Šnekasi liūdnai daržely
Tie žaislai, su kuriais žaidė
Ir berniukai, ir mergaitės.

Jūs paklausit, ko jie liūdi?
Palūkėkite truputį -
Apsakys jie viską patys,
Ką perdien daržely matė...

Skundžias tyliai mašinėlė:
- Tadas stiklą man įskėlė.
Kad suriks: „Važiuok greičiau! „ -
Per vėlai jau pamačiau,

Kad mane jisai vairuoja
Tiesiai į spintelės koją!
Man aptemo akyse
Gal minutei su puse...

Tadas? Jis dėžėn tada
Sviedė atbula ranka...
Taip aš šičia ir guliu
Tarp meškiukų ir lėlių.

Guodžia ją lėlė Onutė:
- Dar blogiau galėjo būti, -
Sako taip, nes nebeturi
Ji plaukų, tiktai - kepurę.

- Gabija, nors mano draugė,
Aliai plauką man ištraukė -
Apsupta vaikų linksmų,
Juokėsi, kad aš plinku.

Kaip verkiau aš - nieks nematė.
Dar skaudžiau širdelę badė.
Ne kepurę man užmovė -
Švarko nukirptą rankovę!

Taip tuo švarkeliu didžiavos,
Saugojo lyg akį savo,
Mūsų mielas klounas Modis.
Triukų jis daugiau nerodys,

Nes mums pasakojo lapė,
Kad rankovėj triukai slepias...
Kremtas klounas, kad be batų -
Eitų, kur tik akys mato!

Sakė man: „Pažvelk, mėnuli,
Kas gi ten po lova guli? „
Ten nuo vakar numesta
Tyliai kūkčioja knyga:

- Jie suglamžė man viršelį -
Buvo blizgantis ir žalias.
Ir, pribraižę pieštuku,
Numetė - neįdomu!

- Pasakyki, kas taip elgės?
Gal Gabrielė? Tomas? Algis?
- Juk sakiau, kad jie visi
Buvo man labai pikti.

Jei kam nors rūpėjus būčiau,
Nors vienam mažam vaikučiui,
Tai stovėčiau sau lentynoj...
Turim viltį paskutinę -

Mėnesėli, perduok žinią
Tom širdelėm geležinėm,
Kad mes tikime karštai:
Taip nebesielgs vaikai!

O jei nepasitaisys
Ir toliau mus skriaus, daužys -
Iškeliausim į mėnulį -
Tokį liūdną ir didžiulį...