Mėnulis

Besieliai gyvuliai patvoriais
Girdo tylą naktyje...
Audrapaukščiais pavirtę žmonės-
Kareiviai nutrūkę nuo tikrovės.
Šviesų ašmenys kruvini
Nudažo mano nuogą kaklą.
Spiekit juodos medžių šakos-
Laužas dega, gieda dvasios!
Pragaro smarvėj paskendęs miestas.
Ištryško pėdų sunkos marios.
Kai mėnulis krauju nudažo dangų,
Žemėj pragaro prasiveria gelmės.