ne tik lėkštės būna lėkštos

pūliavimas derva  nėra prasminio žodžio
pakelyje tabako ir mumyse  išskirdo
medžių lapai į pietus nepasirodys
nuogi kaip mes ant ledo skydo
voratinklio  artumui geliant odą
naktim užšąla upės ir žvėrių kraujas valkataut

nebus  prasmingų žingsnių  nebus  ir kauks
vėjuoti slėnių dubenys ir balų lėkštės
sena žaizda – joje prašau manęs sulauk
ir likęs alkanas mažiau nei lėkštas
į pokalbį prisiminimais dūmas plauks
naktis į mūsų laivą naktis ir perplėšiam bures