Tu nori mano sielos,
Ją nori apkabint.
Tau trugdo mano jėgos,
Jos stiprios ta mintim:
-
„O jeigu Tu žinotum,
Kas sukas man galvoj,
Iškart supanikuotum.
Pasiskandintumei baloj.
-
Nepyk, bet atsibodai,
Kažkas jau nebe taip.
Man viskas jau vienodai,
Bet kaip Tau pasakyti, kaip? „
-
Man gaila, kad aš tyliu,
Tu sėdi prie manęs.
Sakau Tau tyliai 'Myliu',
Šis melas užsitęs...
Šiaip atviras, nuoširdus, bet pvz. "pasiskandintumei baloj" yra pritemptas prie "galvoj", dėlto visas eilius suskystėja, vat padarai vieną mažą nesąmonę ir gali visas pastangas nurašyti. Nepyk, kad taip skaudžiai pasisakiau. Neskubėk parašyti ir įmesti į svetainę tą pačią dieną, pradžioj aš irgi taip elgiausi, gaila. Geriau pasikankink dieną kitą, pasidėk tą eilių prie juodraščių ir kada nors gims geresnė mintis, negu kad ši, kurią supeikiau.
Kokių dalykų? Išvis kas čia per komentarai kai kurie? Nejau neįmanoma pasakyti normaliai kas nepatiko ar patiko? Ar būtina išsidirbinėti čia? Jeigu neturit ką pasakyti tai išvis nieko nesakykit.
ir labai teisingai, jug kuriame ne tam kad kazkam patikt ar itikt ar isiteikt, o del saves, kad isakyt jasumus mintis ir del to kad mums patinka patiems...