Mamai

Ateinu aš pro kiemo vartus.
Sklando vėlei vaikystės dvasia,
su balta skarele ant pečių,
tu lauki prie slenksčio manęs.

Prisiglausiu prie tavo peties,
apkabinsi, paguosi mane.
Aš tavo jau žilas sūnus.
Tu mano geroji mama.

Pasakysiu tau žodžių švelnių,
gal jų tau sakiau per mažai.
Gyvenai tu dėl mūsų visų,
meilę, rūpestį tu dalinai.

Išmokom gyventi iš tavęs.
Užauginom jau savo vaikus.
Tėvams duota tokia jau dalia.
Mes gyvenam dėl savo vaikų.

Aš išeisiu vėl savo keliu.
Peržegnosi prie vartų mane.
Vėl laukimas virs laukimu.
Tu man moji balta skarele.