Gyvent baisiau nei mirt

Gyvenimas kankynė.

Žingsnis po žingsnio į prarają.

Ir tas didelis mėnulis

Katės akimis mato.



Kartais šilta

Ant asfaltuoto tako.

Kai namai tolsta,

Niekas jų neprašo.



Delnai atsiskiria.

Dėmes nuo tako valo.

Tik laiptai nesupranta -

Žmogus jau nebevaikšto.



Purvas ant kojų

Ryškiai apšviestas.

Akys raudonos,

Temstančios pievos.



Senstantis kūnas

Kelyje nesustoja.

Tik varginantis miegas

Ranką paduoda.