Jausmų plyšeliai

Ir viskas taps viena tyla.
Bevarde su jausmų plyšeliais.
Tamsa. Nebręstanti tamsa.
Nubėgus pastaraisiais
Ir suradus kelią
Pakaustys pasagom, kad nenudiltų
Niekada daugiau.
Numezgus šiltą šaliką
Šituo apgaubs.
O tu sėdėsi ant sudžiūvusios šakos
Kur obuoliukai iš
Senelės pasakų pakibę
Laukia šlamesio,
Kad pagaliau galėtų kristi,
Būti paimti nelaisvėn
Tavo kąsnio .
Kai viskas susilies
Ir viena taps
Be jokio pikto žavesio.
Tu pats išdilsi
Amžiams tyloje
Prie šilumos nereikalaujančio
Plyšelio.