Šiaurietiškas

Miškas, nukaršęs senis,
Susimeta į kuprą
ir naščiais sunkiai tempia
Prisėmęs upelius žiemos,
prisėmęs pėdas sniego.
Per geliančius kraštus--- vanduo,
Tartum diena per trumpas ramstis---
liūliuojančios rankos.

---

Miško mintys žilėja ir sensta,
Šimtametis dienų palikimas kerpėja;
Į veidą ---nemarus prūso ainis.
Atšiauriai gelia sąnarius
Atšiaurus suomių vėjas.
Krivis stovi, o šulinių svirtys
Pakyla, nueina.

---

Tūkstantoji žiema. -
Naščiai slegia pečius:
Sutrūniję sklidini kubilai
Sunkiai supas, taško istorijos tėkmę.
Į kuprą susimeta miškas,
Karingais žemaičiais sustoja už jo ąžuolai.
Atsidūsta senis---Dieve, šitiek žiemų,
O aš vienas, visas jas pakelti palieptas.