Mažytis juodas lašas šuoliuoja per tankią pievą.
Ar jis laimingas? Nežinau. Žinau tik vieną.
Tas lašas tai trapi svajonių jūra.
Prie tos svajonių jūros kranto - žmogus ir jo kepurė.
-
Po kepure jis pasislėpęs, nes krantas jam per daug baugus.
Nesistebėkite. Juk vis dėlto jis - tik žmogus.
Staiga danguj žaibai pradėjo šokį ir nušvietė kepurę.
Daugybė ašarų pabiro, vieną iš jų - trapi svajonių jūra...