Išpažintis

Ka dabar turiu aš?
Sielvartą ir liūdesį,
parėjusių dienų
gražius prisiminimus?
Kogero taip
Ir gaila nes jie
jau niekad nebegriš
Jiems nerupės,
kai tu ant kelių šauksi -
sugrišk - nebegaliu.
Ir aš tada atvirsiu
į realiginga niekšą,
kuris maldaus -
O Dieve, ką darai?
O tau?
Gyvenimas tarytum niekur nieko.
O aš žlungu, kasdiena vis labiau
I niekad aš daugiau negrišiu
Nes tu pasiėmei mane visą.
Taip ir likau
Šalia tavęs, bet be tavęs.