Vakare, jau po darbų,
Iškamuota katinų
Renkasi pelių šeimyna -
Į svetainę taką mina.
Pailsėti, pakalbėti,
Televizorių žiūrėti.
Trejetas pilkų pelių -
Du tėvai su sūneliu.
Turi sofą numylėtą -
Žalią, didelę, gėlėtą.
Ant tos sofos atsisėdus,
Užsimiršta visos bėdos.
Žvilgteli į sofą tėtis.
Jis negali patikėti -
Nes joje - skylė didžiausia!
Kraipo galvą, krapšto ausį:
- Kas pragraužė šitą skylę?
Priblokšti namiškiai tyli:
Rodos, nėr pas juos žmonių
Nei mažų, nei didelių...
Pernai spąstais juos išgaudė,
Kibire vandens išmaudė,
Dar norėjo dėt nuodų,
Bet išsivertė be jų -
Žmonės persigandę spruko...
Atsikratė jų peliukai!
- Tai iš kur skylė šita? -
Rauko antakius mama.
Jau daugiau tylėt negali -
Teisinas sūnus tėveliams:
- Oi, atleiskit - nesakiau -
Žmogų aš pasigavau,
O narvelio neturėjau...
Į stiklainį jį įdėjau,
Bet išlipo, kad jį kur!
Eibių prikrėtė visur...
Prižadu jį prižiūrėti -
Baldai nebebus skylėti!
Tiktai... leiskite laikyti
Tokį mielą žmogelytį...


Mikė Lilikė













