)---(

Daugiau niekada nebegersiu
Svaiginančios ryto rasos,
Išeisiu į glėbį žvaigždynų
Ir šauksiu. Ir toliai raudos.

Jų ašaros kris man po kojom,
Surinksiu rieškučiom, varvės.
Lašelį po lašo tarp pirštų
Paleisiu, sušlapsiu tik aš.

Tik permirksiu nuogas be skėčio,
Be panikos - tyliai, tvirtai,
Kaip vyrai ne kartą kraujavo
Ir kentė, nes plakė dar vis.