Odė karui

Alsuojantis kraujas nerimsta jau
Lyg nuodas kvietimas junktis tau
Ir nuoga krūtinė atstos tau skydą
kaip ir nuosprendyje parašyta

Prakaituotas kraujas sumišęs po kojom
Tau, lyg karaliui, valdovui lašas po lašo kris.
Trypki tą purvą, o valdove, trypk kol gali
Kol karo dienos tau dar nepraeity

Kvietimas liūdnokas, o sese, kvietimas niūrus
Išjos brolelis į karą, paliks greit namus
Nuvys jo berželis ant kalno, sutryps jį gaisrai
Ir tu vienintelė rūta gelsva paliksi tiktai.

Iškris ir rūtelės iš kasos
Štai gedulo rūbą iš lėto velkuos.
Sudiev, liūdnas pasauli, nieks nebepaguos
Nieks nebevilks tavosios naštos