žmogus

Kartais juoda būna balta
Kartais šilta visgi šalta
Teisti galima tik kaltą
Tik ne šiltą, tik ne baltą,

Nežinai kaip tau pavydžiu,
Reiks važiuoti į Paryžių,
Aplankyti reiks Europą,
Pažiūrėti kur jai sopa,

Verkia žmonės, žmonės rėkia,
Žmonės kiaulystes patiekia,
Dovanoja ar parduoda
Ir save ir kitą žmogų,

Ant galvos kitam užlipti
Tik taip galima išlikti
Kapanojas jie į viršų
Švarią sąžinę pamiršę,

Svarbu sausas, svarbu baltas,
Nesvarbu, ar kad jis nekaltas,
Nesvarbu ir jiems nerūpi,
Ant galvos kitiems jie tupi,

Gėda gėda dideliausia,
Jie panašūs į kaliausią,
Makaluojas, blaškos vėjy,
Nabagėliai nusidėję.